Rengiasi kongresui, laukia turistų
Rugpjūčio 7 – 9 dienomis Vilniaus Arenoje (Ozo 14) vyks tarptautinis Jehovos liudytojų kongresas. Laukiama apie 7000 dalyvių, apie 4000 – iš užsienio. Rugpjūčio 5 dieną surengtoje spaudos konferencijoje bendruomenė dalijosi džiaugsmu, kad užsieniečiai susipažins su Lietuvos istorija, kultūra, kulinariniu paveldu, taip pat – viltimis, jog tai paskatins tarptautinį susidomėjimą Lietuva, paskatins turizmą.
Anot pranešėjų, taip Lietuva sulauks tiek kultūrinės, tiek ir finansinės naudos. Svečiai atsiveš pinigų, kuriais apmokės už apgyvendinimą, įžymybių lankymą, taip pat – maitinimą. Dalyvių laukiama tiek iš Europos, tiek iš Amerikos, net iš Afrikos ir Azijos. Tad Lietuva tampa žinomesnė tarptautiniame kontekste.
Kongrese ketinama aptarti laimės temą ir kaip ji susijusi su žmogaus tikėjimu, pasaulėžiūra, vertybėmis. Žinia grindžiama Evangelija ir Apaštalų darbais, pritaikant ją šiandieninėms realijoms.
Kas tie Jehovos liudytojai?
Jehovos liudytojų ištakos – apie 1870 m. susibūrusioje Biblijos tyrinėtojų draugijoje. 1931 m. šios draugijos pagrindu įsteigta Jehovos liudytojų bendruomenė. Lietuvoje ši bendruomenė veikia nuo XX a. pradžios, Lietuvos kultūroje žinoma iš Balio Sruogos autobiografinės knygos „Dievų miškas“, kurios pagrindu yra sukurtas ir meninis filmas (2005 m., režisierius – Algimantas Puipa).
Teologinėje plotmėje bendruomenė išsiskiria iš daugumos krikščionių tuo, kad atmeta Trejybės doktriną, Dievu (Jehova) pripažįsta tik Dievą Tėvą, Kristų laiko pirmuoju iš angelų, o Šventąją Dvasią – ne asmeniu, bet Dievo dvasine apraiška. Taip pat, anot Jehovos liudytojų, žmogaus siela nėra atskira nuo kūno, tad ji mirsianti ir prisikelsianti būtent su kūnu. Teologiškai Jehovos liudytojai artimi arijonams, kurių įtaka Lietuvos istoriniam, kultūriniam ir socialiniam gyvenimui buvo žymi Abiejų Tautų Respublikos laikais.
Socialinėje erdvėje Jehovos liudytojai dažniausiai atpažįstami iš to, kad atsisako dalyvauti rinkimuose, tarnauti kariuomenėje ir persipilti kraują, nes pažodžiui laikosi biblinio teiginio, kad kraujyje gyvena siela. Daug dėmesio skiria tikėjimo ir mokslo santykiui, leidžia religinį žurnalą „Sargybos bokštas“ ir mokslo populiarinimo leidinį „Atsibuskite!“. Taip pat turi interneto svetainę Jw.org.
Vis dar diskriminuojami
Dėl savo pasaulėžiūrinio išskirtinumo ir savarankiškumo Jehovos liudytojai ypač persekioti totalitarinių režimų – nacių Vokietijoje ir bolševikų Sovietų Sąjungoje. Šiuo metu ši bendruomenė oficialiai uždrausta Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje. Taip požiūris į šią bendruomenę tampa režimo lakmuso popierėliu.
Lietuvoje, pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, Jehovos liudytojai atitinka visas normas, užtikrinančias valstybės pripažinimą: ši bendruomenė laikosi aukščiausių moralės standartų, gerbia viešąją tvarką, turi ilgametę veiklos Lietuvoje tradiciją ir didesnį palaikymą visuomenėje nei kai kurios pripažintos bendruomenės. Bet praėjusios kadencijos Lietuvos Seimas atsisakė šią bendruomenę pripažinti.
Valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusas pagal painų ir atgyvenusį įstatymą yra žemesnis nei tradicinės bendruomenės statusas, kuris suteikia visapusišką socialinę ir finansinę valstybės paramą. Bet valstybės pripažinimas suteikia teisę registruoti santuoką ir dėstyti tikybą valstybinėse mokyklose, jei tokio dėstymo pageidauja moksleiviai, jų tėvai ar globėjai. Šios teisės Jehovos liudytojams užgintos.
Praėjusios kadencijos Seime Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius argumentavo, kad bendruomenė, atsisakanti tarnybos kariuomenėje, nėra nusipelniusi valstybės pripažinimo. „Atodangoms“ uždavus klausimą Jehovos liudytojų spaudos konferencijoje, bendruomenės atstovai priminė, kad Lietuvoje įteisinta alternatyvioji tarnyba pacifistinių pažiūrų piliečiams, su kuria bendruomenė sutinka.
Jehovos liudytojų visuomenės informavimo skyriaus atstovas Žanas-Benua Smolarekas (Jean-Benoît Smolarek) informavo, kad bendruomenės byla nukreipta į Lietuvos Konstitucinį teismą. Atstovas patikslino, kad atsisakymas pripažinti bendruomenę išėjo iš tuometinės teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, atstovavusios Laisvės partijai. Atsisakyta net be deramo bendruomenės argumentų išklausymo.
„Atodangos“ konstatuoja, kad sekuliarūs pacifistai Lietuvoje toleruojami, o religiniai pacifistai – diskriminuojami. O kadangi šios bendruomenės nariai nėra rinkėjai, tai jos teisės mažai domina politikus, tokius aktyvius judėjų, musulmonų ar net pagonių teisių klausimais. Belieka palinkėti sėkmės teismuose.
„Atodangų“ reportažą parengė politologas Marius Kundrotas.
