„Mūsų MIG‘ai tūps Rygoj, mūsų tankai bus Prahoj!“ Mėgstamas ir vienintelis daugelio rusų gyvenimo būdas – tai grasinimai, bauginimai ir tiesioginis teroras. Tuo pat metu nuolat skundžiamasi rusų kalbos varžymu. Toliau seka nuožmi neapykanta tiems, kurie „mūsų nemyli“, ir siekiai primesti tą meilę jėga.
Be kita ko, Rusija daugelį amžių iš eilės neleidžia nei sau, nei kitiems užmiršti jos nusikaltimų. Nes bent kas keletą dešimtmečių ji tuos nusikaltimus kartoja. Įdomu, kad įprastas negatyvas santykiuose su išoriniu pasauliu vis mainosi pramaišiui su Vakarų garbinimu, ko būta tiek Rusijos imperijoje, tiek SSRS, tiek dabartinėje Rusijoje.
Bet kas gi tai buvo per garbinimas? Apie ką gi kalbėta, pristabdžius kvėpavimą? Apie bendrą gyvenimo lygį? Kultūrą, architektūros šedevrus? Ne. Kalbėta vis apie madas, pajamas, materialines vertybes, kurias rusų masė taip troško turėti, bet taip ir neįstengė. Tiesiog todėl, kad tam reikėtų gyventi kitaip nei įprasta. Taip dievinimą pakeitė neapykanta. Ir jau naujos pasakos iš serijos: vokiečiai nesiprausia. Ar kas panašaus.
Todėl elgetaujančios močiutės prie nutriušusių koridorių, taupančios kiekvieną kapeiką netgi duonai, nuoširdžiai gailisi amerikiečių: kaip jiems, vargšeliams, ten bloga gyventi. Visgi valstybė, diegdama tokias idėjas, elgiasi ne taip jau kvailai, kaip gali atrodyti. Mirdama skurde, niekada neišvydusi civilizacijos, tokia močiutė bus laiminga savo šiukšlyno rojuje, net nesuabejodama, kad kažkur ten gyvenimas – dar prastesnis.
Užuot gerinusi piliečių gyvenimą, Rusijos valdžia vis prasimano naujų priešų, kurie kalti, kad egzistavimas šioje „didžioje šalyje“ tampa dar tragiškesnis. Rusai, kaip žinia, serga didybės manija, galvodami, kad maži miestai ir mažesnės šalys nusipelno tik paniekos.
Todėl mažuose miestuose populiacija gyvena skurde ir purve, o svetimas rojaus vieteles ji džiaugsmingai paverstų rusiško sąvartyno analogais. Ypač didelę įtampa rusams kelia tai, kad nėra galimybės visur pasaulyje susikalbėti savo rusų kalba, ką vėl lydi užgauliojimai ir grasinimai.
Vis dėlto tai – pataisoma. Tam, kad rusai būtų mylimi, o rusų kalba taptų gerbiama tarptautiniame bendravime, tereikia Rusijoje sukurti gražią, švarią, kultūringą, ekonomiškai brandžią valstybę. Su aukštu gyvenimo lygiu. Tai – visiškai įgyvendinama, turint tokių išteklių, kuriais ši šalis disponuoja.
Deja, kol kas tai primena humorą, kalbant apie šalį, kurioje geriama ir vagiama. Ir čia pagrindinė problema – ne parsidavusi, korumpuota ir nusikalstama valdžia, bet tai, kad tautai tik tokia padėtis ir tinka.
