„Atodangas“ pasiekė nutekintas vidinis FSB (Rusijos Federalinės saugumo tarnybos) dokumentas. Jame FSB padalinio konstitucinės santvarkos gynybai ir kovai su terorizmu vadovo pavaduotojas R. Širinbekovas rašo antrosios FSB tarnybos vadovui A. Sedovui apie separatistines nuotaikas Karaliaučiuje (Kaliningrade).
Stebina tai, kad laiškas datuojamas 2017-ais metais, taigi – dar gerokai iki atviros Rusijos agresijos prieš Ukrainą, sustiprinusios separatistines nuotaikas Rusijos pavergtose tautose bei regionuose. Iš teksto matyti, kad Karaliaučiaus regiono visuomenėje šios nuotaikos brendo jau tada. Dabar jos tik stiprėja.
Laiško autorius teigia, jog jėgos struktūrų parengtis kovai su krašte veikiančiais regionalistais – pakankamai aukšta. Drauge teigiama, jog teroristinio pobūdžio veiklai krašte palaikymo nėra, bet įspėjama, kad pagrindinis pavojus Rusijai kylantis iš realaus vietos gyventojų palaikymo separatistiniam judėjimui. Iš to daroma išvada, kad antiteroristinė jėgos ir saugumo struktūrų veikla krašte nėra pakankama.
„Atodangos“ primena, jog teroristinės ir ekstremistinės veiklos etiketės Rusijoje klijuojamos įvairioms grupėms, organizacijoms ir atskiriems asmenims, nors kiek prasilenkiantiems su oficialiu politiniu kursu. Tarp ekstremistinėmis paskelbtų grupių – tiek Krymo totorių Medžlisas, tiek švietėjiškas musulmonų „giulenistų“ judėjimas, tiek Jehovos liudytojai, tiek pavergtų tautų, tiek pačių rusų tautininkai.
„Antiekstremistiniai“ įstatymai Rusijoje labai panašūs į „Neapykantos nusikaltimų užkardymą“ Vakarų kairuolių darbotvarkėje. Ekstremistiniai režimai skelbia ekstremistais visus, kas priešinasi jų ekstremizmui.
Rusijai vykdant agresiją prieš Ukrainą, kurios vientisumą ji įsipareigojo ginti, vis daugiau pavergtų tautų bei regionų palaipsniui atsisako dalyvauti svetimame kare. Auga suverenistiniai judėjimai Kaukaze, Sibire, Pavolgyje, Ingrijoje. Ne išimtis ir Karaliaučiaus kraštas. Nors dabartinių jo gyventojų daugumą sudaro žmonės, atsikėlę po Antrojo pasaulinio karo, daugelis jų save sieja su Europa, o ne su Moskovija.
Kremliaus režimui yra, ko bijoti. O Vakarų politikams metas persiorientuoti nuo paramos Rusijos liberalams, kurių dauguma palaiko imperinį kursą, prie pagalbos pavergtoms tautoms bei regionams. Rusija yra ir bus problema Vakarams, kol išlaikys savo imperinę sudėtį. Šią imperiją reikia ne reformuoti, bet išformuoti. Vakarų kolonijinės imperijos žlugo dar praėjusiame amžiuje. Metas žlugti ir Rusijos imperijai.
Atodangos.com
