Šis straipsnis bus su grotesko porcija. Sunaikinus pilietiškumo ir tautiškumo principus, gali triumfuoti tiktai globalistai. Visose gyvenimo srityse tvyro chaosas ir destrukcija, švietimas ir mokslas tarnauja verslo konglomeratams, o ne idėjoms. Todėl ši tema aiški kaip niekada ir be jokio diskusijos moderavimo.
Lietuvos švietimo koncepcija yra tiek subalansuota ir suprantama, kad mes privalome didžiuotis augančia bedarbių armija ir atvykstančiais imigrantais iš Azijos valstybių. Medicina ir teisė yra savo populiarumo viršūnėje, stojant į universitetus studijuoti. Tačiau ministerijos ir iš televizijos ekranų nebeišeinantys analitikai niekaip nesugeba paaiškinti, kodėl provincijose trūksta psichologų, uždaromi ištisi skyriai, ligoninės, o teisinėje sistemoje kažkaip nevykdomi Europos žmogaus teisių teismo sprendimai.
Niekas net nesiteikė pasiteirauti pedagogų, mokslo atstovų, kurie studijavo 1993–1997 metais, kai klestėjo periodika, popamokinė veikla, būreliai, stovyklos, ekspedicijos, tautosakos rinkimai, kaip šie žmonės prisitaikys prie naujos ideologijos ir pasaulėvokos prievartinio diegimo?
Dabar, kai propagandinė žiniasklaida ir ypač – didelio tiražo žurnalas „Savaitė“ nuolatos skelbia apie sparčius ekonomikos tempus, BVP augimą, kaip mes jau „pasivijome visais parametrais“ Vokietiją, Japoniją, Singapūrą, norisi paklausti Mačiulių ir Dubnikovų, kodėl „gerovės valstybėje“ nerandama lėšų metodinės spaudos, mokymo priemonių leidybai, o vasaromis, užuot tvarkius kapavietes, piliakalnius, dvarvietes, jaunimas už tuščius ES pinigus šlaistosi mokyklų pakampėmis, imituodamas projektinius darbus?
Kas sugalvojo versti pradinukus rašyti ekonomikos projektus, kuomet privalu kalbėti, ar mes dar apskritai turime savo Nacionalinę ekonomiką? Kokią moralinę teisę globalistai turi nurodyti nurašinėti vertingiausias knygas bibliotekose, kuriose minima lietuvybė?
Metamos makulatūron Romo Batūros knygos apie lietuvių kovas prieš Aukso ordą, ekonomikos daktaro Vlado Terlecko veikalas apie Lietuvos bankininkystę? Per šitiek metų niekaip nesugebėta sukurti savo bankinės struktūros. O kam? Nebus, kur nusiimti pinigų užsienio investuotojams.
Kas klausė mokslininkų nuomonės, ar reikia maironiečių, kudirkaičių, skautų ir kitų visuomeninių organizacijų? Optimizuojant lėšas, istorijos mokslas jungiamas su geografija. O kodėl ne su literatūra?
Nes Hario Poterio nagrinėjimas vertingesnis už kokį Husovianą ar Stanevičių. Penktokas privalo nufotografuoti skrendančią varną ir aprašyti jos charakterį. Kas trukdo pedagogams išsikovoti teises dėl biurokratinės rašliavos sumažinimo ir tapti kūrėjais, bet ne vartotojais?
Bet gal ne viskas taip blogai? Jau universitete sostinėje bus atskira dirbtinio intelekto specialybė, sukurta už Cukerbergo ir kitų žmonijos griovėjų pinigus. Intelektualinis potencialas globalistiniam virusui – nereikalingas.
