Lapkričio 19 d., nuo 10 iki 17 val. Seimo lankytojų centro pirmame aukšte vyks tarptautinė konferencija „Istorinė atmintis ir dekolonizacijos iššūkis Kaukaze: Europos dialogas ir regioninio stabilumo perspektyvos“. Tos pačios dienos 9 val. Seimo konferencijų salėje – spaudos konferencija. Konferencijos rengėjai – Mokslinių tyrimų susivienijimas „Šilko kelias“, Kaukazo sąjunga, Pasaulinė čerkesų agentūra ir Užgrobtųjų tautų tyrimo institutas. Lankytojų centro adresas – Gedimino pr. 60, Vilnius. Konferencijos dieną Lankytojų centre bus pristatyta vienos dienos paroda: „Kaukazas: ekologinio kolonializmo ir prarastos laisvės kronikos“.
Seimo lankytojų centras.

Lapkričio 19 d., nuo 10 iki 17 val. Seimo lankytojų centro pirmame aukšte vyks tarptautinė konferencija „Istorinė atmintis ir dekolonizacijos iššūkis Kaukaze: Europos dialogas  ir regioninio stabilumo perspektyvos“. Tos pačios dienos 9 val. Seimo konferencijų salėje – spaudos konferencija.

Konferencijos rengėjai – Mokslinių tyrimų susivienijimas „Šilko kelias“, Kaukazo sąjunga, Pasaulinė čerkesų agentūra ir Užgrobtųjų tautų tyrimo institutas. Lankytojų centro adresas – Gedimino pr. 60, Vilnius. Konferencijos dieną Lankytojų centre bus pristatyta vienos dienos paroda: „Kaukazas: ekologinio kolonializmo ir prarastos laisvės kronikos“.

Projekto aktualumas ir pagrindimas

Šiuolaikinė tarptautinė tvarka, regioninis saugumas ir stabilumas Juodosios bei Kaspijos jūrų regione neįmanomi be istorinių klaidų pripažinimo, kolonijinio paveldo įveikimo ir senbuvių tautų teisės išsaugoti savo subjektiškumą bei tapatumą. Kaukazo regionas istoriškai išgyveno itin sunkius genocido, priverstinių deportacijų ir sisteminės imperinių režimų kolonijinės priespaudos laikotarpius. Viena iš etnosų slopinimo priemonių buvo ir tikslingas Kaukazo miškų, gamtos išteklių bei ekosistemų naikinimas, kurio pasekmės jaučiamos iki šiol.

XXI amžiuje šie procesai transformavosi į naujas formas: sisteminę asimiliaciją, pasirenkamąjį gimtųjų kalbų statusą, tikslingą nacionalinių respublikų konstitucijų teisinio statuso bei suverenaus turinio demontavimą, taip pat tiesioginį teisės į istorinę atmintį kriminalizavimą (pavyzdžiui, gegužės 21 d. atminimo akcijų blokavimas tėvynėje).

Šis forumas yra strateginis tarptautinės konferencijos „Kultūrinė ir etninė įvairovė: istorijos pamokos, šiuolaikiniai iššūkiai“, vykusios 2026 m. liepą Šušoje (Azerbaidžanas), tęsinys, kuriuo siekiama joje suformuluotas tezes integruoti į Europos Sąjungos teisinę, žmogaus teisių apsaugos ir ekologijos erdvę. Lietuvos Respublikos Seimo pasirinkimas forumo vieta yra giliai simboliškas: okupacijos patirtį sėkmingai įveikusi Lietuvos Respublika nuosekliai gina pavergtų tautų teises.

Forumo tikslai ir uždaviniai

Teisinis ir humanitarinis įvertinimas, ekspertinių rekomendacijų rengimas tarptautinėms institucijoms (Europos Parlamentui, EBPO, JT Specialiajam dekolonizacijos komitetui – 24-ių komitetui) dėl kolonijinės politikos bei ekologinės žalos Kaukaze pasekmių pripažinimo ir įveikimo.

Subjektiškumo ir kalbinio kodo apsauga, teisinių mechanizmų, skirtų priešintis Kaukazo autonomijų demontavimui, kūrimas ir priemonių, skirtų nykstančioms senbuvių kalboms išsaugoti, rengimas.

Vizualinis liudijimas, istorinės atminties institucionalizavimas, Lietuvos Seime atidarant parodą „Kaukazas: ekologinio kolonializmo ir prarastos laisvės kronikos“.

Intelektinio potencialo konsolidavimas, mokslininkų, žmogaus teisių gynėjų, istorikų, ekologų ir diasporos lyderių sutelkimas, siekiant sukurti tvarius ekspertų tinklus bei iniciatyvas.

Bendradarbiavimo modelio nustatymas, Azerbaidžano organizacijų, Kaukazo sąjungos ir Pasaulinės čerkesų agentūros įtvirtinimas Europos institucijų partneriais dialoge dėl Kaukazo regiono ateities.

Darbo kryptys (diskusijų panelės)

I panelė (istorinė): „Imperinės kolonizacijos anatomija: nuo „išdegintos žemės“ taktikos iki deportacijų“.

Fokusas: istorinė Rusijos imperijos kolonijinės politikos Kaukaze apžvalga, deportacijų ir Kaukazo tautų suvereniteto naikinimo chronologija.

Fokusas: tarptautinė genocido analizė ir dekolonizacijos galimybės, civilizuotų teisinių mechanizmų kūrimas laikinai išsklaidytų tautų repatriacijai.

II panelė (žmogaus teisių): „Šiuolaikinis subjektiškumo demontavimas ir nacionalinio kodo apsauga“.

Fokusas: spaudimas autonomijoms XXI amžiuje (respublikų konstitucijų keitimas, gimtųjų kalbų išstūmimas iš mokyklinio ugdymo) ir pilietinių aktyvistų persekiojimas.

III panelė (ekologinė-teisinė): „Ekologinės kolonializmo pasekmės ir teisė į repatriaciją“.

Fokusas: Kaukazo ekosistemų naikinimas kaip tautų slopinimo priemonė.

Laukiami rezultatai

Vilniaus deklaracijos „Dėl Kaukazo tautų teisės į istorinę atmintį, ekologinį saugumą ir kolonijinės politikos pasekmių įveikimą“ priėmimas.

Nuolat veikiančios Nuolatinės ekspertų ir politikų tarybos „Europa – Kaukazas“ įkūrimas Vilniuje, įskaitant žmogaus teisių ir ekologinio monitoringo sekcijas.

Parodos katalogo bei forumo mokslinių straipsnių ir archyvinės medžiagos rinkinio išleidimas, skirtas platinti Europos Parlamente ir JT struktūrose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *