Algirdas Ramanauskas, žinomas Algio Greitai pravarde, per savo viešosios veiklos istoriją yra užgavęs daugelį. Nuo kairės iki dešinės. Šiandien daugelis užgautųjų džiūgauja: pagaliau priešas nukentės. Už eilinę provokaciją šiam veikėjui pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šįsyk jam užkliuvo rusiškos kultūros vartotojai.
Viešai pasisakęs, kad tokius žmones reikėtų šaudyti ar bent atimti iš jų vaikus, Algis Greitai apkaltintas agresijos kurstymu tautiniu pagrindu. Simboliška, kad jį teisėsaugai apskundė ta pati žmogteisių įstaigėlė, kuri prieš keletą metų kreipėsi dėl tariamo kurstymo prieš gėjus, juokais „pasiūlius“ jiems prispjaudyti į gėrimus.
Atsiribokime nuo išankstinių simpatijų ir antipatijų. Būkime aukščiau jų. Panagrinėkime šį atvejį iš esmės.
Algis Greitai daugelį metų tyčiojosi ir šmeižė Lietuvos patriotus ir laisvės kovotojus. Ko vertas vien Albino personažas. O kur dar Petro Gražulio ir Šeimų sąjūdžio juodinimas, vaizduojant juos padugnėmis ir iškrypėliais? Ar tai rūpėjo Žmogaus teisių centrui? Ne. Daugelis leftistų džiūgavo, kad žeminami jų oponentai, o kiti tiesiog tylėjo ir toleravo „juodojo humoro kultūrą“, kuri iš tiesų – nei humoras, nei kultūra.
Bet štai užgauta tautinė mažuma. Netiesiogiai, nes pats Algis Greitai kalbėjo apie rusiškos kultūros vartotojus, o ne apie kokią nors tautybę. Tačiau jautruoliams, pagal Frankfurto mokyklos kanonus siekiantiems įtvirtinti „pozityviąją diskriminaciją“, tautines mažumas ir seksualinius deviantus iškeliant virš likusios visuomenės, atsirado puiki proga sužibėti prieš savo darbdavius, surengiant parodomąjį procesą dėl tariamos rusofobijos. O čia dar ir taikinys visuomenėje žinomas, tad ar begali būti geresnis laimikis?
Ar kas nors rimtai galvoja, kad šiuo atveju kurstytas smurtas? Vargu. Net žmogteisių smogikai nėra tokie kvaili, kad nuoširdžiai taip manytų. Jie puikiai suvokia, kad kaltinimas išpūstas iš oro. Algio Greitai „siūlymas“ šaudyti ir atimti vaikus buvo tiesiog bandymas pajuokauti. Nevykęs bandymas, be abejo. Bet jei šiandien teisime už kvailą pokštą, rytoj teks teisti tėvą, kuris atgrubnagiui vaikui pagrasino nukapoti pirštus.
Jei čia ir yra dėl ko džiūgauti, tai tik dėl to, kad patyčių meistrui gali tekti paragauti savo paties vaistukų. Ištisus dešimtmečius siekęs dekonstruoti tautines, krikščioniškas ir konservatyvias vertybes, normalizuoti cinizmą ir chamizmą, šis veikėjas susiduria su rimtesniais ir institucionalizuotais dekonstruktoriais. Visgi žvelgiant į ilgėlesnę perspektyvą džiaugsmo čia maža. Jei leftistai gali nuteisti savą žmogų, kas gi laukia kitų?
Tad atmetus antipatiją lieka palinkėti Algiui Greitai sėkmės, kad jam primesti kaltinimai būtų atmesti ir būtų atsisakyta kelti bylą. Jo nuteisimo atveju būtų įvestas itin pavojingas precedentas. Tada bet kuri močiutė, internete parašiusi, kad gėjų aktyvistus reikia sodinti plikais užpakaliais į dilgėles, taptų susidorojimo auka. Nors ir tokių precedentų jau esama. Bet jei Algis Greitai bus išteisintas, yra vilties ir močiutėms.
O piktdžiuga užsikrėtusiems patriotams palinkėkime blaivaus proto. Nes teisinė praktika – daug rimtesnis ir kompleksiškesnis reiškinys nei simpatijos ar antipatijos vienam žmogui. Šiandien gali būti nuteistas priešas, o rytoj pagal tas pačias taisykles – bet kuris iš saviškių. Nenorėkime kitiems to, ko vengtume patys.