Niekam ne paslaptis, kad pasaulyje maža vienataučių valstybių. Norime to ar ne, etnosai maišosi, atneštinės ir vietinės kultūros sąveikauja arba kovoja. Dažnai skirtingų etnosų, religijų, kultūrų sąveika būna sunki ir sudėtinga visiems jos dalyviams.
Rusijos imperija praktiškai niekad pernelyg nesistengė sutaikyti pavergtąsias tautas. Paprasčiau buvo uždrausti raštą gimtąja kalba, tautines mokyklas, o dokumentuose, „tautybės“ skiltyje, užrašyti: „kitatautis“.
XVIII a. II-oje pusėje Rusijoje būta epizodo, kai imperatorė Ana Ivanovna bandė krikštyti musulmoniškas tautas. Represijomis pavyko pakrikštyti kai kuriuos totorius ir baškirus. Jei kuris iš jų grįžo į islamą, toks buvo sudeginamas ant laužo. Bet visa, ko tuo pasiekta, tai tik neapykanta. Šiose tautose ligšiol vyrauja islamas.
Sovietų Sąjungoje formaliai gyvavo respublikų lygybė, kiekvienai respublikai turėjo vadovauti vietinės tautos atstovas. Tačiau ištisos tautos buvo tremiamos ir kitaip represuojamos.
Šiuolaikinėje Rusijoje taip pat trūksta čia gyvenančių tautų tarpusavio supratimo. O valstybė ničnieko nedaro, kad ši situacija kistų. Lengviau leisti kokiai Čečėnijai gyventi pagal savus įstatymus, apvelkant savo moteris parandžomis ir apskritai ignoruojant pačios Rusijos konstituciją, pagal kurią Rusija – sekuliari valstybė.
Rusijos skirtumas nuo Europos, kurioje taip pat gyvena skirtingos tautos, yra tai, kad Rusijoje gyvenančios tautos gyvena savose žemėse, saugodamos savo papročius ir kultūras. Be to, Rusijoje šios tautos dažnai savomis žemėmis ir apsiriboja, rečiau maišydamosis tarpusavyje nei tai vyksta Europoje. Tuo metu Europoje tautos, atsisakančios gyventi pagal europietiškas taisykles, dažniausiai – ateivių tautos.
Nepanašu, kad Europa būtų pasirengusi kaip nors spręsti šį klausimą. O štai, jei Vakarų žmogus atvyksta į Rytus, jam tenka gyventi pagal Rytų papročius, net gresiant mirčiai. Ne taip seniai Irane ant krano pakarta Nyderlandų pilietė už pakelį marihuanos, kuri Nyderlanduose – visiškai teisėta.
Baltijos valstybėse padėtis mažai kuo skiriasi nuo Vakarų šalių, tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dažniausiai problemų kyla su rusais, kurie atsisako gyventi pagal vietines taisykles. Kita vertus, jie nerodo noro grįžti į savo istorinę tėvynę. Žinant pažiūrų skirtumus, vargu, ar šios problemos sprendimui pakaks minkštųjų priemonių.
