Donaldas Trampas (Donald Trump), 47-asis JAV prezidentas, jau įsiamžino istorijoje kaip vienas prieštaringiausių šios šalies lyderių. Jo užsienio politika sugriovė ilgametes sąjungas, pakirto pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis ir pasitarnavo Rusijos, Kinijos, Irano ir kitoms diktatūroms. Nuo NATO partnerių išdavystės iki prekybos karų su artimiausiais partneriais – visu tuo D. Trampas po savęs paliks chaosą.
NATO ir Vakarų išdavystė
Po 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių JAV aktyvavo NATO 5-ąjį straipsnį.
Taip mobilizuotos sąjungininkų pajėgos, palaikant Vašingtoną. Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, taip pat ir kitų šalių kariuomenės įsitraukė į operacijas prieš terorizmo rėmėjomis įvardytas musulmonų valstybes. O D. Trampas sukėlė abejonių pačios NATO būtinybe, grasindamas iš jos pasitraukti ir vadindamas pasenusia.
2020 m. jis net pagrasino išvesti Amerikos karius iš Vokietijos, taip susilpnindamas Vakarų pozicijas Rusijos grėsmės akivaizdoje. Užmiršdamas, kaip NATO sąjungininkai atstovavo JAV Afganistane ir Irake. Šimtai sąjungininkų karių sumokėjo gyvybe už JAV interesus. Ne už savo teritorinę plėtrą ar ekonomiką, bet už tai, kad tikėjo sąjunga, savo pareiga draugų atžvilgiu, vieningu frontu prieš terorizmą.
Vienoje iš nuotraukų iš karo veiksmų zonos Kanados kariai neša savo kritusio kovos draugo palaikus. Jis buvo vienas iš 159 žuvusių kanadiečių, atidavusių savo gyvybes už NATO vienybę. Šios aukos primena, kad net stipriausia pasaulio kariuomenė stipri tiek, kiek stiprūs jos sąjungininkai. Sąjungininkai palaikė vienas kitą, tikėdamiesi tokio paties atgalinio ryšio, kai jiems prireiks savo sąjungininkų ir draugų pagalbos.
Šiandien, 2025 m., pasaulis vėl išgyvena konfliktą. D. Trampas, grįžęs į valdžią, sukėlė grėsmę tarptautinius santykius, įtraukdamas savo šalį į prekybinius karus su Europa ir Kanada. Jis pasirinko distanciją nuo ilgamečių sąjungininkų, čia pat demonstruodamas simpatijas Rusijai – ilgamečiam priešui.
Beveik kasdien D. Trampas deklaruoja, kad supranta Vladimirą Putiną, gerbia jo sprendimus, čia pat juodindamas ir įžeidinėdamas savo sąjungininkus, kurie kritinę minutę stojo į JAV pusę. Tai – pasibjaurėtina išdavystė. Ji pakerta patį kolektyvinio saugumo principą, už kurį žuvo europiečiai ir kanadiečiai.
Šiandien Amerika stovi kryžkelėje. Klausimas – ar ji rinksis ištikimybę sąjungininkams, ant kurios pastatyta tarptautinio saugumo sistema, ar nusigręš nuo tų, kurie jai suteikė pagalbą. Atsakas į šį klausimą sąlygos tiek pačios Amerikos, tiek viso pasaulio ateitį.
Ryšiai su Rusija ir Ukrainos išdavystė
D. Trampas daugelį kartų reiškė simpatijas V. Putinui. Pakirsdamas pasitikėjimą JAV tarp Vakarų partnerių. 2018 m. susitikime Helsinkyje D. Trampas atvirai stojo į V. Putino pusę, atmesdamas JAV specialiųjų tarnybų išvadas apie Rusijos kišimąsi į 2016 m. JAV rinkimus. Beprecedentis atvejis, kai JAV prezidentas stojo į geopolitinio priešo pusę, užuot gynęs savo šalies interesus.
Visgi baisiausia D. Trampo išdavystė įvyko Ukrainos atžvilgiu. Jis užblokavo paramą Ukrainai, naudodamas tai kaip spaudimo priemonę, kad Ukrainos valdžia pradėtų tyrimą prieš jo oponentą Džo Baideną (Joe Biden). Tai atvedė prie paties D. Trampo apkaltos 2019 m. ir sukėlė grėsmę Ukrainai. Šiandien D. Trampas kalba apie „derybas“, spausdamas Ukrainą nusileisti agresoriui, užuot padėjęs Ukrainai laimėti.
Užuot gynęs demokratines vertybes, D. Trampas remia autokratus, keldamas grėsmę pasaulio saugumui ir stabilumui. Jam svarbesnis prekybinis kainoraštis nei moralinės vertybės. Jo palikimas – chaosas, JAV prarandant lyderių pozicijas tarptautinėje arenoje. Istorija atsimins D. Trampą kaip išdaviką, sukėlusį abejones Vakarų pasauliu, jo vertybėmis ir jo vienybe.
