Vakar, 2025 11 12 d. Europos Parlamento narys Petras Gražulis lankėsi Baltarusijos ambasadoje Briuselyje, siekdamas aptarti ir ieškoti sprendimų problemoms, kurios tiesiogiai pažeidžia Lietuvos piliečių ir verslo interesus. Susitikimas įvyko nepaisant įtemptų dvišalių santykių, o jo tikslas – konstruktyvus dialogas, kuris galėtų palengvinti Lietuvos piliečių gyvenimą ir Baltarusijos politinių kalinių padėtį. Deja, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys viešai atsisakė bet kokių derybų su Baltarusija, nepaisydamas Minsko iniciatyvos sudaryti derybinę grupę.
Šis vizitas – dalis Europos Parlamento nario Petro Gražulio pastangų stiprinti Lietuvos interesus. P. Gražulis pabrėžia, kad Rusijos agresijai Ukrainoje tęsiantis, būtina dėti visas diplomatines pastangas, kad Baltarusija linktų labiau prie ES ir Vakarų pasaulio, o ne prie Rusijos, nes kiršinimas naudingas tik Vladimirui Putinui.
Aptartos trys esminės temos:
Politinių kalinių paleidimas, įskaitant Alesį Beliackį: P. Gražulis pabrėžė būtinybę paleisti politinius kalinius iš Lietuvos ir Baltarusijos disidentus. Atskirai aptartas Alesio Beliackio, Nobelio taikos premijos laureato (2022 m.), likimas. Jo 2011 m. įvykęs suėmimas ir 4,5 metų kalėjimo bausmė buvo tiesioginis Lietuvos išdavystės rezultatas.
Tuometė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vadovaujama ministro Remigijaus Šimašiaus, perdavė Baltarusijos KGB duomenis apie A. Beliackio banko sąskaitas Lietuvoje, į kurias buvo pervedama parama represijų aukoms. Vienas iš Lietuvos bankų šiuos duomenis perdavė R. Šimašiui be teismo sprendimo, tuo itin grubiai pažeisdamas įstatymus.
Remiantis Human Rights House Foundation ir Amnesty International ataskaitomis (2011–2014 m.), tai lėmė „Vesna“ žmogaus teisių centro sunaikinimą, A. Beliackio ilgametį įkalinimą, šeimos turto konfiskavimą ir daugiau nei 10 metų jo darbo sugriovimą. Nei opozicija, nei žiniasklaida šios išdavystės tvirtai ir aiškiai nepasmerkė, jokios politinės atsakomybės iš tuometinių valdančiųjų nereikalavo.
P. Gražulis paprašė, kad Baltarusijos ambasada perduotų Minskui jo prašymą paleisti A. Beliackį, 2025 m. Sacharovo premijos žurnalistą A. Počobutą ir kitus politinius kalinius.
Lietuviškų vilkikų grąžinimas.
Buvo aptartas tūkstančių Lietuvos vežėjų vilkikų, užstrigusių Baltarusijoje nuo 2025 m. spalio pabaigos, kai Lietuva uždarė pasienio punktus, likimas. Remiantis Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos LINAVA duomenimis (2025 m. lapkričio ataskaita), tokio uždarymo nuostoliai viršija 100 mln. EUR.
P. Gražulis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vežėjų Lietuvos Vyriausybė nei raštu, nei kitokia forma neįspėjo apie tokį staigų sienų uždarymą. P. Gražulio nuomone, prieš uždarant sieną, Lietuvos vežėjams turėjo būti suteikto kelios dienos vilkikų evakuacijai iš Baltarusijos.
Nors Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka prieš kelias dienas sudarė derybinę grupę, kad išspręstų krizę ir grąžintų transportą, tačiau Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kategoriškai atsisako bet kokių derybų, teigdamas, kad „Minskas diktuoja sąlygas“. K. Budrys vakar LRT Radijui sakė, kad „kai Lukašenka nustos … kelti NATO grėsmę, …kai jisai nustos tai daryt, mes tada galėsime atidaryti sienas“.
P. Gražulis pabrėžė, kad NATO apsauga pirmiausia pasirūpins pati NATO, tačiau bet kokiu atveju tai negali būti daroma Lietuvos gyventojų ir Lietuvos verslo sąskaita, todėl reikalauja nedelsiant pradėti dialogą su Baltarusija, kad būtų grąžinti vilkikai ir atlyginti nuostoliai.
Kontrabandos srautų oro balionais sustabdymas.
Diskutuota apie kontrabandos oro balionais problemą, kuri nuo 2025 m. sausio iki lapkričio užfiksuota šimtai meteorologinių oro balionų skrydžių, kurie trikdė Vilniaus oro uosto darbą. Keisčiausia tai, kad prie ankstesnės Vyriausybės šių balionų skaičius buvo ne mažesnis nei dabar, tačiau niekas dėl to nestabdė oro uostų darbo.
P. Gražulis siūlo bendrą sienų kontrolę, kad būtų sustabdyti cigarečių srautai, kurie kenkia Lietuvos saugumui ir biudžetui. Ambasados atstovai patvirtino pasirengimą bendradarbiauti, tačiau Lietuvos Vyriausybės atsisakymas derėtis blokuoja tokį galimą sprendimą.
P. Gražulis atkreipia Lietuvos piliečių dėmesį, kad Lietuvos politinė valdžia ir žiniasklaida iš esmės pati daugybę metų iki šiol toleravo kontrabandą per sieną su Baltarusiją. Štai remiantis 2025 m. antrąjį ketvirtį atliktu „Nielsen“ tuščių pakelių tyrimu Lenkijoje dėl cigarečių kontrabandos iš Baltarusijos nelegali cigarečių rinka sudaro tik 6,7%, o Lietuvoje – net 4 kartus daugiau , t. y. 26,7% visos rinkos.
P. Gražulio manymu, tam yra trys priežastys: pirmiausia visos iki šiol buvusios Lietuvos Vyriausybės iš esmės toleravo šią kontrabandą, nes dauguma rentgeno aparatų sienos perėjimo punktuose, ypač Kenos geležinkelio poste, nuolat neveikdavo, neva dėl atsarginių detalių trūkumo, kai Lenkijoje tokia kontrolės įranga visada veikdavo.
Antra priežastis – Lenkijoje baudžiamoj atsakomybė už kontrabandą prasideda nuo dvigubai mažesnės, nei Lietuvoje ribos – apie 5400 EUR, kai Lietuvoje – virš 10 000 EUR, kas akivaizdžiai skatina Lietuvos pasienio gyventojus be baimės užsiimti tokai nelegalia ekonomine veikla.
Ir trečia – Lietuvos teisėsaugos dėmesys pirmiausia nukreiptas į susidorojimą su politiniais oponentais, o ne į kontrabandos prevenciją. Štai Lietuvoje išduodamų leidimų slapta pasiklausyti telefoninius pokalbius ir sekti elektroninį susirašinėjimą skaičius vienam gyventojui yra kelis kartus didesnis nei Vokietijoje, Prancūzijoje ar Skandinavijos šalyse. Lietuvos generalinė prokuratūra šiuo metu organizuoja tik apie 10 kontrabandos tyrimų, o tyrimų ir bylų dėl savivaldybių tarybų „čekutininkų“ – dešimtis kartų daugiau.
Be to, LRT Tyrimų skyrius, turėdamas biudžetą, proporcingai pagal gyventojų skaičių kelis kartus didesnį nei D. Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC Tyrimų skyrius, niekada neatliko nė vieno rimto tyrimo, kodėl kontrabandai Lietuvoje yra sukurtos tokios karališkos sąlygos.
Tokia Lietuvos valdančiųjų, teisėsaugos ir žiniasklaidos institucijų politika sukuria idealias sąlygas kontrabandininkams, kurie, be abejo, tuo labai aktyviai tuo naudojasi. Jei Lietuva ir toliau nenorės bendradarbiauti su Baltarusijos valdžia ir teisėsauga, tokių kontrabandos srautų, įskaitant ir „balionų eskadriles“, tik daugės.
P. Gražulis klausia: „JAV Prezidentas D. Trampas, siekdamas nutraukti Rusijos agresiją, susitikinėja net su V. Putinu, tai kodėl negalima derėtis su A. Lukašenka, kuris pats siūlo derybas?“ Todėl P. Gražulis artimiausioje sesijoje siūlys Europos Parlamentui priimti rezoliuciją, raginančią Lietuvą nedelsiant pradėti derybas su Baltarusija dėl politinių kalinių ir Lietuvos vilkikų išlaisvinimo, bei dėl kontrabandos užkardymo.
Petras Gražulis,
Europos Parlamento narys
