Per LNK TV žinias skubomis praskriejo eilutė, kad kai kurioms aukštosioms mokykloms trūksta profesorių, dėstytojų. Liūdnoka situacija yra Vilniaus Universitete su verslo ir ekonomikos specialistais, trūksta lektorių Vilniaus kolegijoje, Vilnius TECH universitete stinga matematikų, fizikų.
Pagalbos ranką tiesia kolegos iš Suomijos, jau sudarinėjamos mokymo programos.
Viskas yra suprantama, ir Konstitucijoje, švietimo ir mokslo įstatymuose atvykti kolegoms iš užsienio nėra jokio draudimo, žinant, kad ir mūsų mokslininkai sėkmingai pluša svetimose šalyse, akademinėje bendruomenėje.
Inteligentija, be abejo, girdėjo apie žymų filosofą Algį Mickūną, dėsčiusį Ohajo universitete fenomenologiją, Tomą Venclovą, Bogotos meru tapo Antanas Mockus. Asmeniškai bendrą paskaitą esu skaitęs su humanitarinių mokslų daktaru, vizituojančiu Prancūzijos lektoriumi Tomu Balkeliu.
Partnerystė, kolektyviniai darbai, projektai yra neatsiejama mokslo dalis
2016 metais dar buvusiame Lietuvos Edukologijos Universitete prorektorius Aivas Ragauskas Senato tarybos posėdyje aptarė istorikus, kad jie silpniausiai rašo kolektyvines monografijas, publikacijas su užsienio kolegomis Europoje.
Ir kas pasikeitė? Absoliučiai nieko.
Mokslas šiandien neturi aiškios savo vizijos, strategijos, koncepcijos, nustotas leisti periodinis mokslininkų laikraštis „Mokslo Lietuva“, nebėra laidų, reportažų apie užsienio universitetų, mokslinių tyrimų institutų veiklą, su kokiomis problemomis jie susiduria, ar kaip tik gali pasigirti, pasidalinti sukaupta patirtimi.
Ne savo pinigų neskaičiuokime. Lietuva nėra Kremliaus režimo Rusija, kad čia negalėtų atvykti karjeros laiptais užkopti mokslininkai iš skirtingų kontinentų.
Tačiau, žinant, kokios menkos yra mokslininkų dėstytojų algos, neabejotina, kad Suomijos specialistai tikrai nestovės prie mediaprojektorių auditorijose už 900 eurų atlyginimą.
Išvada yra paprasta. Per gerą norą ir politikų valią atsirastų pinigų dėstytojams mokėti orias algas.
Prezidento Antano Smetonos Lietuvoje dėstytojas VDU gaudavo apie 400 litų, žinant kokios vertės tai buvo auksu padengta valiuta Europoje.
34 milijonai litų skirti Mažosios Lietuvos regiono vystymuisi, kuomet po I Pasaulinio karo šalis buvo gerokai sugriauta, ir vėl grūmėsi su visokio plauko okupantais.
Buvęs Lietuvos Mokslininkų sąjungos pirmininkas profesorius Jonas Jasaitis nuolatos kviečia kolegas mokslininkus vienytis, teikti racionalius pasiūlymus Seimui, vyriausybei dėl mokslo situacijos gerinimo Lietuvoje.
Turi baigtis nuolatinės reformos dėl reformų, atstatytas gimtosios kalbos, tautosakos, etninės kultūros prestižas.
Pagaliau, sostinėje turime Europos Humanitarinį Universitetą, nukentėjusiems nuo Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimo čia nekliudomai studijuoti.
Ką girdime apie jų veiklą, kas kviečiamas į TV, radijo laidas diskutuoti?
Ši tema yra viena opiausių šalyje. Primygtinai raginu kolegas mokslininkus rimtai apgalvoti, kokiu maršrutu suka Lietuvos mokslas ir švietimas.
