2026.03.24 trijų parlamentarų – Ligitos Girskienės, Vytauto Sinicos ir Audroniaus Ažubalio – suorganizuotoje spaudos konferencijoje buvo pristatyta iniciatyva dėl patariamojo referendumo, kuriuo siekiama atsiklausti piliečių nuomonės dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucija

2026.03.24 trijų parlamentarų – Ligitos Girskienės, Vytauto Sinicos ir Audroniaus Ažubalio – suorganizuotoje spaudos konferencijoje buvo pristatyta iniciatyva dėl patariamojo referendumo, kuriuo siekiama atsiklausti piliečių nuomonės dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje.

63 Seimo narių inicijuojama idėja grindžiama siekiu sustiprinti tautos, kaip suvereno, vaidmenį priimant esminius valstybės sprendimus. Konferencijoje pabrėžta, kad šeimos samprata yra fundamentali valstybės ir visuomenės vertybinė ašis, todėl jos apibrėžimas neturėtų būti formuojamas vien teismų praktikos pagrindu.

Taip pat primintos ankstesnės diskusijos dėl Konstitucinio Teismo vaidmens ir jo sprendimų ribų, akcentuojant būtinybę užtikrinti aiškesnę demokratinių institucijų pusiausvyrą. Spaudos konferencijoje išryškinta demokratinių procesų viršenybės svarba bei piliečių įtraukimo būtinybė sprendžiant konstitucinės reikšmės klausimus. Referendumo iniciatyva įvardijama kaip priemonė sustiprinti visuomenės balsą ir užtikrinti, kad Konstitucijos nuostatos atspindėtų aiškiai išreikštą piliečių valią.

Europarlamentaras Dainius Žalimas, buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas, šią iniciatyvą apibūdino kaip kvietimą atsiklausti tautos dėl galimybės diskriminuoti, ir išsyk pateikė prielaidą Konstituciniam Teismui blokuoti šią iniciatyvą kaip antikonstitucinę. Šiuo būdu siekiama tautai uždrausti galimybes keisti Konstituciją, nors būtent tauta yra Konstitucijos šaltinis, o ne atvirkščiai. Tuo labiau Konstitucinis Teismas nėra aukščiau tautos ar Konstitucijos teksto.

Politologas Marius Kundrotas pabrėžė, jog šeimos samprata kyla iš istorinio ir kultūrinio konteksto, o ne iš savavališkų Konstitucinio Teismo interpretacijų. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas nuo „paksogeito“ laikų prisiėmė antikonstitucinę teisę aiškinti Konstituciją, kurios nėra Konstitucijos tekste. Visi Konstitucinio Teismo aiškinimai Konstitucijos atžvilgiu yra niekiniai nuo pat jų priėmimo dienos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *