2022 m. vasarį prasidėjusi Rusijos karinė invazija į Ukrainą tapo ne tik eiliniu agresijos aktu iš Kremliaus pusės. Tai atvertė naują puslapį tiek ukrainiečių tautos pasipriešinimo istorijoje, tiek ir seniai pavergtų tautų prabudimo raidoje – tautų, kurios per ištisus amžius kentė Rusijos imperijos jungą.
Ukraina kaip laisvės placdarmas
Šiandien Ukrainos žemėje petys petin kovoja ne tiktai ukrainiečiai ir rusai, pasirinkę laisvės pusę, bet ir daugybės rusiškojo imperializmo pavergtų tautų atstovai, kurių tapatybė ilgą laiką buvo naikinama.
Tarp jų – oiratai-kalmukai, buriatai, totoriai, ingušai, čerkesai, jakutai ir daugelis kitų. Jų dalyvavimas Ukrainos gynyboje – ne tiktai solidarumo aktas, bet ir savos tautinio išsivadavimo kovos pradžia.
Karas Ukrainoje katalizavo šimtmečiais kentusių kultūrines, politines ir fizines represijas žmonių ryžtą. Šioms tautoms, iš kurių atimta teisė į savivaldą, kalbos, religijos, tradicijų saugojimą, Ukrainos gynyba ir Rusijos sutriuškinimas reiškia kelią į laisvę.
Oiratų-kalmukų pėdsakas
Šios kovos simboliu tapo Erdemas Tikejevas – oiratas-kalmukas, savanoris ir karo medikas slapyvardžiu: Šamanas. Gimęs Kalmukijoje šis žmogus ne tiktai prisijungė prie ukrainiečių pasipriešinimo, bet ir tapo vienu iš etninės karinės formuotės iniciatorių. Ši formuotė atstovauja oiratų-kalmukų tautos interesams kovoje su rusiškuoju imperializmu.
Oiratų-kalmukų tauta jau daugiau kaip 255 metus gyvena po Rusijos kolonijiniu jungu. Nuo XVIII a. ši tauta kentė sisteminį genocidą, etnocidą, deportacijas ir prievartinę asimiliaciją. Ypač tragiškas buvo XX a.: pilietinis karas, badas, masiniai šaudymai, galiausiai – visos tautos tremtis 1943 m. Nuo to laiko oiratų-kalmukų skaičius mažai tepakito – apie 200 000 žmonių. Kalbinis, kultūrinis ir fizinis naikinimas tęsiamas.
„Nomadas“ – kelias į tautinį subjektiškumą
Etninio dalinio „Nomadas“ sukūrimas logiškai pratęsė tautinio subjektiškumo siekį. Šis dalinys suvienijo pavergtųjų tautų atstovus, reginčius ukrainiečių kovoje galimybę sutriuškinti Rusijos imperiją ir išsikovoti laisvę.
Deja, skirtingai nei čečėnų, baltarusių ar kartvelų savanoriai, „Nomadas“ subordinuotas Laisvosios Rusijos legionui. Tai – iniciatyva, aiškiai įtvirtinanti rusiškąją dominantę. Padarinys – „Nomadas“ patyrė vidinę destrukciją, Erdemas Tikejevas areštuotas be teismo ir tyrimo, laikytas nežmoniškomis sąlygomis, be jokio ryšio su išoriniu pasauliu. Dabar jis laikomas migrantų stovykloje, be galimybės gauti teisinę pagalbą.
Kam naudingas „Nomado“ sunaikinimas?
Atsakymas – akivaizdus: tai naudinga Rusijos Federacijai ir toms jėgoms, kurios siekia ją išsaugoti. Tautiniai daliniai, kaip „Nomadas“, kelia grėsmę ne tiktai Vladimirui Putinui ir jo aplinkai, bet ir pačiai „Rusų pasaulio“ idėjai, pagal kurią visi kitos kilmės ir kultūros žmonės turi ištirpti arba išnykti.
„Nomadas“ tapo grėsmingu precedentu. Jis parodė, kad iš pačių kolonijinio peizažo gelmių gali kilti ginkluotas pasipriešinimas. Jo sunaikinimu tautos įspėtos: subjektiškumas galimas tik rusų kontrolės ribose. Ši logika išsivadavimo judėjimams nėra priimtina.
Kodėl tautiniai daliniai – gyvybiškai būtini
Tautoms, gyvenančioms po kolonijiniu jungu, savų ginkluotų pajėgų kūrimas – daugiau nei simbolis: tai – praktinė būtinybė. Šios pajėgos ne tiktai gina savo tautas kovos lauke, bet ir kloja pamatus valstybingumo struktūroms.
Kai tautiniai kovotojai grįš į savo respublikas, juos pasitiks korumpuoti režimai, įsikomponavę į Rusijos imperinės valdžios vertikalę. Pasipriešinti šiems Kremliaus statytiniams gali tiktai parengtos, motyvuotos, disciplinuotos ir atsidavusios savo tikslui ginkluotos struktūros.
Tautinės formuotės – tai nepriklausomybės garantas. Tai – instrumentas išsikovoti, apginti ir institucionalizuoti laisvę.
Ukraina ir jos pasirinkimas
Šiandien tokių formuočių likimas, kaip ir pačių pavergtųjų tautų, priklauso ir nuo Ukrainos pozicijų. Jei Ukraina siekia būti ne tik šalimi, kovojančia už savo suverenumą, bet ir antiimperinio pasipriešinimo placdarmu, jai būtina pripažinti ir palaikyti tautinio išsivadavimo judėjimus pačioje Rusijoje.
Parama etniniams daliniams, tokiems kaip „Nomad“, reiškia ne tiktai moralią poziciją, bet ir strateginį sprendimą. Rusijos imperijos griūtis nėra įmanoma be aktyvaus jos pavergtų tautų vaidmens. Šios tautos sąjungą su Ukraina mato ne kaip duotybę, o kaip lygiavertę ir abipusę koaliciją.
Ukrainiečių kova už laisvę įkvepia. Bet, nesupratus antikolonijinės šio karo prasmės, kaip ir būtinybės dalytis savo subjektiškumu su kitomis tautomis, ši kova liktų tik dalinė.
Imperija braška, bet nepasiduoda
„Nomado“ atvejis ir Erdemo Tikejevo likimas rodo, jog rusiškasis imperializmas net neketina paleisti savo kolonijinių pavaldinių net ir užsienyje. Jis randa svertų sunaikinti net išsilaisvinimo judėjimų gemalus.
Tuo svarbiau šiandien ginti ir plėtoti tautines formuotes. Jos – vienintelė galimybė daugybei tautų išsaugoti savo „aš“, savo atmintį, tapatybę, teritorijas ir svajones apie laisvę.
Kuo greičiau Ukraina, o ir visas civilizuotas pasaulis suvoks ir pripažins šią būtinybę, tuo arčiau bus diena, kai Europos žemyne išnyks paskutinė imperija – Rusijos Federacija.
