Kažkada, seniai seniai, jau neatmenamais laikais, gyveno tokia Blogio imperija. Buvo ji prispaudusi daugelį tautų ir labai jas skriaudė. Ir štai kartą ėmė ir atsirado karžygys, Profesoriumi vadinamas, kuris ėmė ir ją sugriovė. Pats vienas, niekieno nepadedamas tą bjaurybę sunaikino.
Ir pradėjo visi gyventi laisvai ir laimingai, naują gyvenimą kurti. O Profesoriui buvo labai dėkingi. Už viską, ką jis dėl žmonių padarė. Apie jį dainas kūrė, legendas pasakojo, istorijos vadovėlius rašė, paminklus jam statė. Pelnytai.
Norėdamas liaudžiai dar labiau padėti Profesorius savo bendražygių būrį subūrė, Partija vadinamą. Toje Partijoje buvo tik patys geriausi, patys tyriausi, patys sąžiningiausi nariai, nes Profesorius pats asmeniškai partiečius atrinkdavo, tad jokių negerų, netinkamų žmonių joje būti, šiukštu, negalėjo. Ir kūrė jie šviesią ateitį pasiaukojančiai dirbdami, sau, ginkdie, nieko nenorėdami ir neprašydami – vis liaudžiai.
O kol Profesorius su Partija taip sunkiai dirbo liaudies gerovę keldami, žiū, ir jo Anūkas paaugo ir mokslus išėjo. Ir sako seneliui, tai yra, Profesoriui: seneli, seneli, aš jau didelis, noriu, kaip Tu, žmonėms pasiaukojančiai dirbti, liaudies gerovę kelti.
Kad apsidžiaugs senelis, tai yra – Profesorius! Prašom, Anūkėli, visi keliai tau atviri! Nori – diplomatu būk šaliai uoliai tarnaudamas užsieniuose, nori – vietoj manęs eik į Europos Parlamentą, nori ‐ imkis Partiją vairuoti, nes man jau vienam per sunku, o aš ir kiti partiečiai tau padėsim.
Ir ėmė Anūkas Partiją vairuoti, o ta Partija ėmė ir rinkimus laimėjo! Anūkas galėjo į Premjerus eiti, bet kukliu Ministro postu pasitenkino, mat labai kuklus, net sarmatlyvas buvo. Kaip ir jo Žmona, katra taip kukliai, tik už vieną eurą, žemės sklypą sostinės centre nusipirko.
Kukli ir sumani Žmonelė kukliai kuklų švietimo versliuką sukti pradėjo – juk reikia liaudį šviesti, kad tamsi neliktų. O kadangi sumani ir darbšti, tai aitvarai veikiai jai milijonus sunešė, nors pikti pavydelnykų liežuviai plaka, kad neįmanoma taip greitai tokių turtų iš mokymo sukaupti, bet tegul jie kur nusprogsta.
O kad jau reikalai taip gerai sekėsi, Anūkas, prisimindamas senelio šlovę, panorėjo pats jam prilygti. Bet kaip prilygus? Sugalvojo: jei senelis pats vienas aną baisiąją Blogio imperiją sugriovė, tai imsiu ašai ir dar likusias blogio imperijas ir imperijukes sugriausiu ir irgi tapsiu legenda! Kaip tarė, taip ir padarė.
Ėmė kaimyninę Bulvėniją griauti – griovė griovė, tik savos šalies, su ja prekiaujančios, verslus sugriovė… Ėmėsi Matrioškliandijos, tai ta, šast, ir, Bulvėniją po savo sparnu pasikišus, pradėjo karinę agresiją prieš judviejų kaimynę Saulėgrąžiją…
Ką dabar darys Anūkas? Ogi, pasiraitojęs rankoves, ėmė ir užpuolė Pasaulio Fabriku vadinamą šalį! Sako, būsiu aš Drakono nugalėtoju, kas, kad anai supykus ir ėmus keršyti, su ja dirbę mūsų verslai žlunga. Argi man tai rūpi, juk ne aš juos kūriau ilgai ir sunkiai kontaktus su Pasaulio Fabriku megzdamas?
O tuo metu kažkas keisto ėmė dėtis pačios šalies viduje. Tiksliau, tarp teisės sargų. Nei iš šio, nei iš to ėmė jie ir užsipuolė vieną iš Anūko komandos narių – už tai, kad vaikus labai myli. Bet argi tai kokia nuodėmė – vaikelius mylėti, pasakykit jūs man?! Juk jau sakyta, Partijoje ir jos aplinkoje tik patys tyriausi, patys patikimiausi žmonės, rinktiniai! Kurie, žinoma, nusipelno poilsio Italijoje, kas, kad baudžiamoji byla jau iškelta.
Arba tokie kaip sostinės meras ir jo komanda, statantys, statantys ir kada nors pagaliau pastatysiantys Stadioną. Kas, kad statybų metu jo kaina tik auga, pučiasi kaip ant mielių, o dalis milijonų išvis kokiuose tai kazino nekazino prašampa, kas dabar bežinos kur, kaip ir pats jų prašapintojas Apykojinis. Tikras detektyvas!
O čia dar Gražuolė Ministrė, irgi mėgstanti prabangiose šalyse prabangiai atostogauti, imama dėl visokių niekų persekioti šitų nevykėlių pro kur orų. Vis iš to pavydo, ne kitaip… Arba štai – vyšniauskas ant torto – stotingasis Frakcijos Seniūnas jiems mat užkliūna, ir dėl ko, paklausite jūs, – dėl kelių primakliavotų čekučių ir paklastotų dokumentų? Kokie niekai ir smulkmė visa tai!
O baisiausia, kad kažkas – ta nematoma ranka, kuri dabar, prieš pat rinkimus, organizuoja šituos nekaltosios nekaltųjų Partijos narių ir bičiulių persekiojimus, ėmėsi paties Anūko! Mat buvo paviešinta, kad jo šeima pačiose karo išvakarėse, kai priešas galėjo ir mus pulti, įsigijo prabangaus nekilnojamojo turto užsienyje, ten, kur Matrioškliandijos bombos nepasiektų.
Tai kaip čia dabar išeina? Kad Drakono nugalėtojas ir Blogio imperijų Naikintojas tėra bailys ir išdavikas, saugiai besislepiantis po Žmonos sijonu, iš po kurio mėgsta priešus erzinti ir provokuoti? Tai tada gal ir senelis Profesorius Blogio imperiją griovė ne tam, kad šalies žmonės laisvai ir klestinčiai gyventų, o kad jo giminė ir klanas, šitiek prisiplėšę ir pridirbę nuostolių bei žalos valstybei, sėkmingai nuo atsakomybės kudašių į pietus, ar kur ten, išneštų?
Taip ir žlunga legendos…
