Kalmukai (savivardis – oiratai) – mongolų tauta, dauguma tikinčiųjų – budistai. Ši tauta turi daugiaamžę istoriją ir valstybingumo tradicijas. Anksčiausiai paminėta XI – XII a. Pirmoji valstybė – XIV – XV a.
Istoriškai žinomos 5 oiratų valstybės, turėjusios įtakos tarptautiniams santykiams didžiulėje teritorijoje nuo Juodosios jūros iki Tibeto ir Kinijos per daugelį amžių. Ši tauta pasižymi turtinga kultūra. Turi savo raštą, panaikintą sovietų laikais. Kaip viena iš oiratų etnoso dalių kalmukai turėjo valstybę, žinomą Torgutų chanato vardu, šis chanatas gyvavo prie Kaspijos jūros gerą šimtmetį. 1771 m. ši valstybė panaikinta ir nuo tol mūsų tauta priklauso nuo Rusijos kolonijinės imperijos.
Šiandieninė Kalmukijos Respublika yra Rusijos Federacijos subjektas, pagal Rusijos konstituciją – valstybė šios Federacijos sudėtyje. Sostinė – Elista. Pietuose ribojasi su Dagestano Respublika, vakaruose ir pietvakariuose – su Stavropolio kraštu, vakaruose – su Rostovo sritimi, šiaurės vakaruose – su Volgogrado sritimi, rytuose – su Astrachanės sritimi. Kalmukijos Respublikoje – trys miestai: Elista, Laganė, Gorodovikovskas. Gausiausias gyventojais miestas – Elista: virš 100 000 gyventojų.
Kalmukija driekiasi Rusijos europinės dalies pietryčiuose, iš šiaurės į pietus sudarydama 458 km, iš vakarų į rytus – 423 km. Teritoriją sudaro stepės, dykumos ir pusdykumės. Bendras plotas – 75,9 tūkst. kvadratinių kilometrų, bet aneksija iš Rusijos pusės tęsiama ligšiol: 2000 atiduota Astrachanės sričiai.
Žymiausia Kalmukijos ekonomikos sritis – žemės ūkis. Pirmiausiai – gyvulininkystė: 82,8% žemės ūkio. Respublikos teritorijose – didžiuliai angliavandenilių ištekliai, įskaitant Kaspijos jūros šelfą.
Kalmukijos gelmėse ir jai priklausančiame Kaspijos jūros šelfe – daugiau kaip 20 milijardų tonų kuro. Per šios Respublikos teritoriją driekiasi naftotiekis. Kalmukijos nafta – aukščiausios kokybės: joje maža sieros (0,1-0,3%), bet gausu šviesiųjų frakcijų ir parafino (23%). Didelis parafino kiekis mažina naftos kainą, bet ją perdirbant produkcijos kaina viršija Sibiro naftos produkcijos kainą. Kalmukijos nafta gali būti maišoma su Kazachstano nafta, aukštinant pastarosios kainą. Be to Respublikoje gausu fosfatų, urano ir aukso.
Mūsų tautos likimas Rusijos, sovietinės ir putininės imperijos sudėtyje – tragiška. Nuo 1918 m. iki 1957 m. tęsėsi genocidas prieš mūsų tautą. Deportacija, besitęsusi 13 metų, tremiant kalmukus į Sibirą ir Tolimuosius Rytus, turi mažai analogų kitose tautose. Tauta susitraukė dvigubai. Prarastos teritorijos, prarasti gyventojai, imperija mums trukdė vystytis. Šiandien teritoriniu atžvilgiu išsaugojome mažiau kaip 10% to, ką turėjome anksčiau.
Po reabilitacijos sovietai nei atsiprašė, nei išmokėjo kompensacijas, nei grąžino mums užgrobtas teritorijas. Nepadarė to ir Rusijos Federacija.
Ligšiol tęsiasi mūsų teisių ribojimas ir asimiliacija, kaip ir kitų pavaldžių tautų. Vladimiras Putinas uždraudė ir naikina tautines kalbas nacionalinėse Respublikose, palikdamas tik dainas ir šokius. Tad kiekviena pavergta tauta turi pretenzijų Rusijos imperijai. Praktiškai visos šios tautos patiria didžiulių praradimų, o kai kurios tiesiog nušluotos nuo Žemės paviršiaus.
Prasidėjus karui Ukrainoje Rusijoje tapo tiesiog nebeįmanoma gyventi. Represijos prieš tautinius aktyvistus peržengė bet kokias ribas. Daugelis jų priversti emigruoti.
Už lango XXI amžius. Pasaulis keičiasi, tik ne Rusijos kolonijinė imperija. Pavergtos tautos toliau laikomos imperijos sudėtyje, o tautiniai aktyvistai tęsia kovą už savo tautų išlaisvinimą iš kolonijinio jungo. Rusijos tautos nebegali gyventi šios imperijos sudėtyje, bet daugelis Vakarų politikų ligšiol tebemano, kad centralizuota Rusijos valstybė turi būti išsaugota.
Idant pakeistume Vakarų politikų nuomonę, įtikintume Vakarų bendruomenę atsisukti veidu į mūsų tautų interesus ir poreikius, kad ji liautųsi visame kame atstovauti represyvios imperijos išsaugojimo interesams, mums būtina Vakarams pateikti keletą idėjų.
1. Rusijos tautos monolitiškumas – tai mitas. Rusijos pavergtos tautos nėra praradusios nei savo tapatumo, nei savo istorinės atminties.
2. Kiekvienoje pavergtoje tautoje yra kritinė žmonių masė, siekianti savo tautos atgimimo. Yra pogrindis. Yra diaspora. Visi šie žmonės pasirengę veikti, bet jiems reikia sąjungininkų.
3. Kiekvienoje tautoje yra atsakingų lyderių, suvokiančių grėsmes, jaudinančias pasaulį, tokias kaip branduolinis ginklas, pabėgėliai, etniniai valymai, Kinijos autoritarizmo ir rusiškojo revanšizmo pavojai, ir pasirengusių pasipriešinti šioms grėsmėms.
4. Po Rusijos imperijos griūties susikūrusios tautinės valstybės orientuosis į laisvojo pasaulio šalis – Europą, JAV, Japoniją, Pietų Korėją, bet ne į Kiniją, Iraną ar kitus autoritarinius režimus. Visiškai akivaizdu, kad naujos laisvos valstybės tik sustiprins demokratinių šalių pozicijas.
Deja, iš JAV ir Europos pusės matome tam tikrą supratimo stygių ir klaidingus vaizdinius Rusijos griūties atveju. Ši pozicija prieštarauja pavergtų tautų laisvės vilčiai. Maža to, ši pozicija gresia net ir tų ribotų federalizmo ir tautinės tapatybės požymių, kuriuos dar leidžia V. Putino imperija, praradimu.
Anksčiau Vakarai jau ne vieną sykį suteikė Rusijai galimybių tapti normalia demokratine šalimi. Ir kiekvienąsyk ji grįždavo prie „tvirtos rankos“, prie diktatūros. Tai išgyveno ir mūsų, ir kitos pavergtos tautos, pereidamos per genocidą, asimiliaciją, deportacijas ir fizinį naikinimą.
Šiandien JAV ir Europa, besivadovaudamos visiškai pasenusiais naratyvais, pasisako prieš pavergtųjų tautų išsivadavimą, bijodamos Rusijos kolapso. Vargu, ar Rusų pasaulio gynėjai vadovaujasi humanistinėmis, demokratinėmis, žmogiškomis vertybėmis.
Vakarų politikai ir visuomenės privalo suvokti esminę tiesą apie karą Ukrainoje, kuriai Vakarai padeda finansais, ginklais, priimdami pabėgėlius. Ši pagalba nėra pakankama. Ukrainai reikia daugiau šiuolaikinių ginklų, karo reikmenų ir finansų. Bet ne mažiau svarbu palaikyti Rusijos kolonizuotas tautas.
Keičiantis politinei Vakarų žinutei bus naudos visam laisvajam pasauliui. Politiškai baigsis Rusijos kolonijinės imperijos egzistavimas ir dings branduolinio ar bet kokio kitokio karo pavojus. Rusijos pavergtos tautos taps laisvomis demokratinėmis valstybėmis.
Ekonomiškai gautas pelnas iš prekybos energetiniais ištekliais, priklausančiais pavergtosioms tautoms, leis tautinėms respublikoms ir regionams nukreipti jį į socialinius ir kitokius projektus, gerinant savo tautų gyvenimą.
Naujos laisvos valstybės nekels grėsmės pasaulio tvarkai, nes jos atsisakys branduolinio ginklo. Jų Konstitucijos bus demokratinės ir vienintele galimybe keisti valdžias čia bus demokratiniai rinkimai.
Vakarų, taip pat ir Baltijos šalių politikos permainas, atsisakant Rusijos centralizuotos valstybės saugojimo ir persiorientuojant į visišką jos išardymą, diktuoja pati istorija. Vakarų pagalba šiam kilniam tikslui – tai investicija į ateitį. Mums būtina Vakarų parama – karinė, politinė ir finansinė.
Sutikite, mūsų tautoms daug naudingiau tiesiogiai tiekti savo išteklius Vakarams nei Rusijos imperijai, kuri jų sąskaita pildo savo militaristinį biudžetą, keldama grėsmę visai žmonijai. XXI amžius turi užbaigti kolonijinių imperijų egzistenciją ir suteikti laisvę visoms pavergtoms tautoms.
Paskutinės Europos imperijos griūtis ir laisva tautų ateitis turi tapti tikrove.
