Dažnai pastebiu, kad gavus pirmąją algą ar kišenpinigius žmonėms kyla dilema: ar išleisti juos dabar smulkiems malonumams, ar taupyti didesniam, svajonėse glūdinčiam pirkiniui? Šis sprendimas – tai pirmasis žingsnis į finansinės sveikatos supratimą ir valdymą. Svarbu nustatyti, kokią dalį pajamų skirti taupymui ir kiek laiko prireiks, kol pavyks sukaupti reikiamą sumą.
Gebėjimas taupyti ir atsakingai planuoti išlaidas yra kertiniai finansinės sveikatos aspektai. Supratimas, kiek pinigų gauname ir kaip juos išleidžiame, leidžia priimti geresnius sprendimus ir pasiekti ilgalaikius finansinius tikslus.
Kas yra finansinė sveikata?
Finansinė sveikata apima kelis pagrindinius elementus:
Pajamų ir išlaidų valdymas: žinome, kiek pinigų gauname ir kiek išleidžiame, ir planuojame pirkinius taip, kad „tilptume“ į turimą biudžetą.
Taupymo tikslų nustatymas: norėdami įsigyti brangesnį daiktą, sugebame atsidėti pinigų taupymui.
Finansinės pagalvės sukūrimas: turime santaupų, kurios padėtų esant nenumatytiems atvejams ir netikėtoms išlaidoms.
Draudimų turėjimas: galime nesijaudinti, kad nutikus nelaimei ar kokiems nors gyvenimo netikėtumams, susijusiems su sveikata, reikės skolintis pinigų gydymui ir taip nukentės šeimos finansai.
Jei visuomet trūksta pinigų arba nepavyksta susitaupyti didesniam pirkiniui, tai signalizuoja apie poreikį gerinti finansinę sveikatą ir stiprinti finansų valdymo žinias.
Kam reikalingas asmeninis biudžetas?
Pinigai yra ribotas išteklius, todėl svarbu apgalvotai spręsti, kur juos leisti. Pavyzdžiui, perkant smulkius malonumus, gali nelikti lėšų būtiniausioms išlaidoms. Todėl biudžeto planavimas yra esminis finansų valdymo elementas.
Biudžetas – tai finansų planas, kuomet įvertinę visas pajamas (kišenpinigius, dovanas ar uždarbį), paskirstome jas į tam tikras kategorijas: taupymui, maistui, transportui, pramogoms ir kitiems būtiniems dalykams.
Biudžetą galite sudaryti popieriaus lape, „Excel“ lentelėje ar naudoti įvairias išmanias programėles. Mėnesio biudžeto pavyzdžiai padės suprasti, kaip atrodo biudžeto lentelė ir kokie finansiniai klausimai laukia pradėjus savarankišką gyvenimą.
Kodėl taupyti, jei galima leisti?
Gebėjimas taupyti yra esminė finansinės sveikatos dalis. Dažnai norimi brangesni daiktai viršija mūsų biudžeto galimybes. Pavyzdžiui, jei uždirbame 1 tūkst. eurų per mėnesį, o norimas kompiuteris kainuoja 800 eurų, būsto nuomai, sąskaitoms ir maistui telieka tik 200 eurų. Tai reiškia, kad būtinosios išlaidos gali viršyti likusias pajamas, todėl taupymas tampa būtinybe.
Norimiems brangesniems daiktams dažnai nepakanka net kelių mėnesių pajamų, todėl reikia nustatyti sumą, kurią kas mėnesį atidėsime taupymui. Taip po tam tikro laiko galėsime įsigyti trokštamą daiktą.
Taupymo įpročių stiprinimas svarbus ne tik siekiant įsigyti norimus daiktus, bet ir užtikrinant finansinį saugumą. Pradėjus savarankišką gyvenimą gali tekti susidurti su situacijomis, kai netikėtai sumažėja pajamos ar padidėja išlaidos. Tokiais atvejais gelbsti santaupos, kurios turėtų sudaryti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio sumą. Tai jei išleidžiate per mėnesį 1000 eur., tai jūsų finansinę „pagalvę“ turėtų sudaryti nuo 3 iki 6 tūkst eur.
Teikti džiaugsmo bei motyvuoti gali ne tik geri mokymosi ar sporto, bet ir finansinės sveikatos rezultatai. Įsivaizduokite pasitenkinimą, stebint augančias santaupas ir žinant, kad jas kontroliuojate. Metų pradžia yra puikus metas pradėti rūpintis savo finansine sveikata ir išsikelti finansinius tikslus. Kokie bus jūsų tikslai?
Jei norite sužinoti daugiau apie asmeninių finansų valdymą ir gauti profesionalių patarimų, susisiekite su asmeniniu finansų patarėju Tomu Vitkausku el. paštu tomasvitkauskas@gmail.com arba telefonu +37067163150. Tomas mielai padės Jums planuoti savo biudžetą ir pasiekti finansinės gerovės tikslus.
