Piliečių iš trečiųjų šalių antplūdį į Europą metaforiškai pavadinčiau vandentiekio sistemos ar užtvankos išsprogdinimu arba gana sudėtinga avarine situacija. Žinoma, įstatymiškai atvykti šeimoms iš valstybių, kuriose klesti korupcija, skurdas, bedarbystė, diktatūros, yra tikrai legitimus juridinis veiksmas.
Tačiau nuolatos iškyla retorinis klausimas, kaip Europos Sąjunga pasirengusi suvaldyti įvairių rasių, ideologijų ir konfesijų asmenų eiles prie pasienio ruožų, ir kokias sąlygas, alternatyvas gali pasiūlyti viena ar kita valstybė.
Imigracija nėra tik šių dienų globali problema. Lietuviai carinės Rusijos imperijos sudėtyje plūdo į Jungtines Amerikos Valstijas, Urugvajų, Argentiną, kad pasislėptų nuo okupantų persekiojimų ir ieškodami sotesnio duonos kąsnio.
Dabar, kuomet pati Europos Sąjunga viduje tarpusavyje nesusikalba, šitiek laiko nesugebama koordinuotais veiksmais sustabdyti Kremliaus režimo genocido Ukrainoje, imigracijos galvosūkis, deja, yra bent Lietuvai neišgliaudomas riešuto kevalas.
Jeigu mes būtume ekonominės ir socialinės gerovės šalimi, ką nuolatos deklaruoja Daukanto aikštės šeimininkas ir valdančias partijas aptarnaujantys ekonomistai, apžvalgininkai, sakyčiau: įkurkime atskirus miestelius, klasterius Nigerijos, Pakistano, Libano piliečiams, ir kartu visi integruokime juos į darnios pilietinės visuomenės vystymosi procesus.
Deja, nuolatos tiražuojama demagogija ir melas, kad mes pagal BVP praktiškai pasivijome Singapūrą, suponuoja aiškią diagnozę, jog mes geriau atiduosime paskutinius marškinius svetimiems, negu realiais darbais, poelgiais tvirtinsime savos, dar pakankamai jaunos demokratinės valstybės pamatus.
Latvija, Lenkija, Austrija imigrantų atžvilgiu išlaiko stoišką laikyseną ir nesutinka leisti jiems atvykti. Norite, piliečiai iš kitų kraštų, čia kurdintis, prašome: išmokstate kalbą, istoriją, gyvenimiškų įgūdžių ir praktiškai integruokitės į svetimos nacijos multikultūriškumą.
Deja, pati Europos Sąjunga jau „stato vežimą prieš arklį“ ir jos administravimo sąranga taip sudėliota, kad apeliuojama į pasitikėjimą atskiromis šalimis, metant milijonus, netgi milijardus pavėjui.
Realiai komisarams atvykti ir aiškintis situacijas vietoje, laikinose pabėgėlių stovyklose yra mažas galvos skausmas, numetant atsakomybę pasieniečiams, seniūnijoms, miestų merams.
Ar vienos partijos ruporas LRT apie tai kalba, moderuoja diskusijas?
Vokietijoje, ypač – Miunchene musulmonai jau kuria netgi savo atskiras autonomijas, pabėgėliai Anglijoje, ypač Peterboure, kelia riaušes, itin neramu ir recesijos purtomoje Prancūzijoje.
Kur bendri sprendimai, ekspertų išvados, pagaliau, ką veikia Lietuvoje Europos Humanitarinis Universitetas, skirtas studijuoti jaunimui, pabėgusiam nuo Baltarusijos režimo?
Lietuvoje šiltai ir komfortabiliai krėsluose kiurkso ministerijų biurokratai.
Kur Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešos iniciatyvos, darbdaviams už bedarbių tariamą įdarbinimą pinigus atseikėjančios Užimtumo tarnybos indėlis migracijos klausimams gvildenti?
Pagaliau, Europos mokslininkai nuolatos kalba apie visiškai naujų specialybių kūrimą.
Ką šiuo atveju daro mūsų mylima Lietuva? Šiai dienai ji neturi savo Nacionalinio dienraščio, mokslininkams skirtų specializuotų leidinių.
Naikina globalistai gimtą kalbą, papročius, valstybingumo tradicijas ir masiškai skatina vartojimą per megapolių statybas, o švietimas, mokslas, kultūra neįsivaizduojami be projektų dėl projektų.
Ar ne geriau būtų vasaromis nepūsti oro balionų mokiniams parodijuojančių projektų metu, o kartu su specialistais užsiimti kitataučių socializacija? Universitetams privalu peržiūrėti mokslo programas.
Penki Lietuvos universitetai turi rengti pedagogus. Diferencijuokime mokslo turinį ir kokybę. Atnaujinkime sociologijos, kultūros, socialinės antropologijos programas. Nežadėkime ugniagesiams, policininkams pinigų, kurių seniai biudžete nėra. Kurkime savo ekonomoką, leisdami žmonėms, mokslininkams, patiems imigrantams užsidirbti, kurti intelektualinę pridėtinę vertę, o nebūti čia indų plovėjais ir picų išvežiotojais. Jie net didmiesčiuose nesusigaudo, kur kokia gatvė driekiasi.
