„Liberaliausias“ iš „liberaliųjų“ JAV valstijų valdytojų – garsusis Kalifornijos gubernatorius Geivinas Niusomas (Gavin Newsom) dar rugsėjo pabaigoje pasirašė įstatymą, pagal kurį iš naujo apibrėžė tai, kas yra nevaisingumas. Manote, kad dviejų vyrų ar dviejų moterų porai susilaukti vaikelio labai nesisekti gali todėl, kad tokie yra gamtos dėsniai ir du vyrai ar dvi moterys negali pastoti nuo vienas kito? Pagal naująjį Kalifornijos įstatymą nuo šiol labai klystate – jie pastoti negali tik todėl, kad yra nevaisingi.
Nežinia ar šiuo įstatymu Kalifornijos įstatymų leidėjai norėjo pasižymėti kaip naujų mokslo tiesų atradėjai, tačiau visiškai aišku, kad įstatymas pasitarnaus norinčioms vaikų „įsigyti“ vienalytėms poroms. Mat nuo šiol nemenkas to išlaidas apmokės Kalifornijos mokesčių mokėtojai.
Pagalba nevaisingoms normalioms poroms pastoti jau buvo įtraukta į apmokėjimus iš Kalifornijos sveikatos draudimo fondo. Dabar tik beliko padaryti šį „genialų“ sprendimą ir op! – visi gėjai ir lesbietės tapo automatiškai „nevaisingais“. Tai reiškia, kad pastarosios galės tikėtis iš to fondo apmokamos In vitro apvaisinimo procedūros, gi vyrukai galės tikėti, kad jiems apmokės surogacijos paslaugas – kūdikio, išnešioto donorės motinos gimdoje, pardavimą (daugiau – čia).
Beje, Europos Parlamentas dar spalio mėnesį pasmerkė surogaciją kaip modernios vergijos formą. Džiaugtis galime dvigubai – tai vyko svarstant vadinamąją „tėvystės per sieną“ direktyvą, kuri reikalauja, kad, jei vienalytė pora sudarė santuoką ar panašią partnerystės formą vienoje ES valstybėje, kur tai galima, reikalaujama ją ir tėvystės teises pripažinti savo nežinia kaip įgytiems vaikams kitoje ES valstybėje, kurioje tai neleidžiama, kad ta valstybė tokius reikalavimus įvykdytų.
Tai bent jau buvo atmesta tuo pagrindu, kad reikalauti pripažinti tėvystę, įgytą surogacijos pagrindu, būtų neteisinga. Taigi, kam vergystė, o kam – nevaisingumas. Ne viskas dar ir ES taip blogai kaip Kalifornijoje, kuri ir per rinkimus nubalsavo už Kamalą Haris (Kamala Harris).
Važiuojame toliau. Kol Kalifornija gydo nevaisingumą vienalytėms poroms, Naujojoje Zelandijoje vyksta dar didesni „stebuklai“. Tokie, kad jųjų TV net dokumentinį filmą apie tai susuko ir transliuoja. Na, kurgi nesusidomėsi – nuo vieno vyro pastojo kitas vyras gėjų poroje. Na, bent jau abu esą gėjais tvirtina, o tokioje ne mažiau nei Kalifornija „liberalioje“ šalyje kaip Naujoji Zelandija tai reiškia, kad jie tokiais ir yra.
Kuo tvirtini esąs, tuo ir esi, tai valstybės ginama tavo teisė – taip manoma ten, kur genderistinė ideologija valdo. Betgi yra ir tokių, kurie tvirtina, kad tas pastojęs vyras iš tikro tai yra moteris. Visu savo organizmu moteris, tiesiog tvirtinanti, kad ji yra transseksualus vyras, atitinkamai – gėjus. Painu, norintys daugiau apie tai paskaityti, gali tai rasti čia).
Kai gyveni tokioje „bielibirdoje“ (panaudosiu rusišką žargoną), tai sunku išvis susigaudyti kas yra kas ir kodėl, ir kaip, kas yra galima ir kas – negalima, ir pagal ką tai nuspręsti. Reikalas tas, kad genderizmas apima toli gražu ne vien pastojimo ir gimdymo klausimus. Tai yra daug platesnė filosofija ir ideologija. Susidariusi iš keleto ideologinių srovių.
Viena iš jų – feminizmas, apie tai jau ne kartą esu rašęs anksčiau. Kuo čia dėtas feminizmas? Jis labai daug kalba apie visokias moterų teises ir vyrų neteises, neišvengiamai galiausiai irgi pripainioja, kodėl kas kaip galima tiems vyrams ir toms moterims. Štai viena moteris iš Ispanijos tvirtina, kad ji gali būti vyrų vienuolių ordino – Popiežiškosios, karališkosios ir garbingosios La Lagunos Švenčiausiojo Kristaus vergijos – viešosios tikinčiųjų asociacijos, įkurtos 1545 m., nare.
Na, tai yra pasaulietiškasis ordinas – tokių bent pas katalikus būna. Kaip pasaulietė, žinoma, ji galėtų būti nare, tik kad ta draugija yra numatyta vyrams. Taip būna ne tik pas katalikus. Kažkada Graikijoje buvau prie šv. Atono kalno – stačiatikių vienuolių autonominės pusiau valstybėlės. Tai ten ne tik kad žmonės nėra įleidžiami moteriškos lyties, bet net ir gyvūnai (pačiam net įdomu kaip jie tokius laukinius paukščius išveja).
Iki šiol tai didesnės nuostabos nekėlė, bet mat ši moterėlė sugalvojo, kad tai lygių galimybių ar tai teisių pažeidimas. Ispanijos Aukščiausiasis teismas iš pradžių taip nemanė ir pareiškė, kad lygiaverčiai ta moteris gali susirasti kitą tokią panašią moterišką draugiją ar netgi sukurti savo. Tai byla nukeliavo iki Konstitucinio teismo. Šis jau nusprendė kitaip – diskriminacija lyties pagrindu. Daugiau – čia.
O kaip, sakysite, su tuo, kad bažnyčia yra atskirta nuo valstybės? Juk tai reiškia ne tik tai, kad bažnyčia nesikiša į valstybės valdymo reikalus, bet ir valstybė nesikiša į bažnyčios ir jos organizacijų valdymą bei taisykles?
Manau, kad šias atskirtis pamažu teks pamiršti ten, kur įsigalės genderistai. Juk bažnyčios, bent jau katalikų, nuostatos ne tik seksualumo, bet ir požiūriu į lytis klausimu labai skiriasi, dargi yra priešingos. Genderistai ir yra nuo žodžio „socialinė lytis“, todėl, kad jų ideologijos motto – nėra išvis kažkokių lyčių ir niekas nuo nieko pagal tai nesiskiria, yra tik paviršutinės žmonių fantazijos apie save ir savo seksualumą, kurias valstybė ir turi ginti, o visa kita – slopinti.
Tikri gi krikščionys mano, kad genderizmas savo esme yra grynai mizogininis reiškinys, pagrįstas gilia neapykanta arba nusistatymu moterų atžvilgiu. Moterys yra kitokios nei vyrai ir jų tame kitoniškume slypi tikrasis gėris joms.
Tai nereiškia, kad joms turi būti draudžiama kažkas, kas leidžiama vyrams, tačiau, nepaisant to, gera joms žada ne genderistinė (daug kur vadinama tiesiog demokratine, žmogaus teisių ar panašiai) nuostata, kad abi lytys yra visame kame vienodos, bet krikščioniškoji nuostata, kad lytys yra lygios prieš Dievą, tačiau sukurtos taip, kad turėtų papildyti vienas kitą, nes jos nėra vienodos.
Štai mintis iš neseniai Varšuvoje vykusios Tarptautinio terapinio ir konsultavimo laisvo pasirinkimo Fondo konferencijos, kurioje negalėjau dalyvauti dėl rinkimų Lietuvoje:
„Trans politika yra naujasis patriarchalizmas. Tai vyrai, pasakojantys moterims, kaip turi būti. Tai naujoji mizoginija. Ir iš tikrųjų tai yra mizoginija ant steroidų, nes ji ištrina moteriškumą bet kokia prasminga prasme.“
Tą pasakė mano pažįstamas Glenas Stentonas (Glenn Stanton) iš Dėmesys Šeimai organizacijos JAV, o daugiau apie tą renginį galite pasiskaityti čia.
Žinia, ne vien JAV moterys, tos pačios feministės dėl tos „trans“ politikos yra ne juokais sunerimę, jei nepasakius daugiau. Mes čia gausiai aptarinėjame tą vienintelį per Paryžiaus olimpiadą matytą atvejį, kai olimpinį medalį iš moters paveržė moterimi apsimetęs alžyrietis. Tačiau tokių atvejų jau būta net nepalyginus daugiau!
Štai Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje JT Specialioji pranešėja smurto prieš moteris ir merginas klausimais Reem Alsalem (jordanietė, skaityk – normali) pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, kad dėl save „trans“ identifikuojančių, moterų sporto šakose besivaržančių biologinių vyrų daugiau nei 600 moterų atlečių prarado 890 medalių iš 29 skirtingų sporto šakų, nors ekspertai teigia, kad šis skaičius turėtų būti daug didesnis.
O kur dar prievartavimai kalėjimuose, veržimaisi į moterų tualetus, dušines, persirengimo kambarius ir pirtis, vaikų neatitaisomas fizinis ir psichologinis luošinimas?! Nekeista, kad „trans“ politikos visiško sunaikinimo reikalavimą kaip vieną pagrindinių idėjų per savo kampaniją kėlė dabar jau išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump). Ir laimėjo.
Tačiau laimėjo jis ne visur ir ne viską, kai kur tokios idėjos sulaukė nepritarimo ir buvo pritarta atvirkščioms. Štai Niujorkas balsavimu įtvirtino biologinių vyrų galimybę dalyvauti moterų sporte. Kartu su teisine nuostata ginti nelegalius imigrantus (dėl kurių pats neseniai kentėjo ir net jo meras skundėsi), tai irgi woke ideologijos dalis.
Asmeniškai mane neramina ne Niujorkas, nes tai – tik dalis Amerikos, bet tam tikri bendri procesai, kuriuos irgi šiek tiek patvirtino lapkričio 5 d. JAV vykę balsavimai. Iš pirmo žvilgsnio tie balsavimai atrodytų ir nereikšmingi, ir keisti. Kalifornija, Koloradas ir Havajai patvirtino… Vienalytes santuokas.
Ką gi tai galėtų reikšti? Juk vienalytės santuokos egzistuoja visoje JAV teritorijoje jau nuo 2015 m. po Aukščiausiojo Teismo sprendimo byloje Obergefell vs Hodges. Kitaip tariant, tą galimybę garantuoja federalinis įstatymas. Na, reikalas tas, kad šeimos tik kaip tarp vyro ir moters apibrėžimai vis dar yra likę kai kurių valstijų konstutucijose bei įstatymuose.
Atrodytų – kam tai trukdo, federaliniai įstatymai yra aukščiau už šiuos, taigi šie apibrėžimai praktiškai yra nebegaliojantys? Betgi, jau nuo prieš kelis metus Aukščiausio Teismo sprendimo Dobbs vs Jackson women‘s sport organization byloje, kuris pakeitė anksčiau buvusį sprendimą sąlygojusį federalinį įstatymą, vienodai reguliuojantį teises į abortus visoms valstijoms, ir pakeitusi jį į teisę valstijoms nusistatyti skirtingus įstatymus ir net abortus uždrausti, buvo bijomasi kad kas nors tokio neatsitiktų ir su Obergefell vs Hodges. Taigi, šių valstijų konstitucijos ar įstatymai buvo pakeisti apsidraudžiant.
Liūdniausia to dalis man, kaip rašoma NPR, buvo tai, kad „visose šiose trijose valstijose nebuvo jokios didesnės organizuotos opozicijos pasiūlytoms priemonėms. Tik saujelė pareigūnų ir konservatorių išstojo prieš tai, o opozicinei kampanijai net nebuvo bandoma surinkti jokių lėšų“.
Tai nurodo pačius baisiausius pokyčius, įvykusius JAV. Ne įstatymų, ne pareigūnų, institucijų lygyje. Daug blogiau – pasikeitė visuomenės sąmonė. Beje, tai atsitiko ir kitose anglosaksiškose šalyse, pvz., pavyzdžiui – Jungtinėje Karalystėje. Todėl pas mus nemažai ką nustebina, jei jie pamato šalia šešiaspalvės LGBT vėliavos stovintį D. Trampą, manęs – ne. Žinau ir apie daugybinius jo palaikymo LGBT pareiškimus, taip pat ir palaikymą vienalytėms santuokoms. Jį buvo ne kartą išreiškę ir artimiausi jo kompanionai ką tik vykusios Prezidento rinkimų kampanijos metu.
Kaip suprasti, kai toks Trumpas susitikinėja su visokiomis organizacijomis kaip „LGBT už Trampą“, o vėliau žaibuoja pareiškimais apie trans beprotybės sunaikinimą? Mat jiems homoseksualioji LGBT revoliucija ir transseksualioji – ne tas pats. Nors raidė T šio politinio judėjimo abreviatiūroje atsirado jau seniausiai.
Antroji LGBT revoliucijos banga, kilusi kaip tik maždaug nuo 2016 m., išsyk po minėtojo visuotinio vienalyčių santuokos įteisinimo JAV ir visų galimų įvaikinimų teisių suteikimo (po to, kai homoseksualai pasiekė, kas tik buvo įmanoma) – pirmosios LGBT, homoseksualios revoliucijos bangos, prasidėjusios dar 1969 m., tąsa. Akivaizdu, kad tai nemažai daliai senųjų Vakarų demokratijų visuomenių jau nebėra nei kiek akivaizdu.
Esu 100% įsitikinęs, kad tol, kol jos nesusipras nustoti „triuškinti“ heteronarmatyvumo (požiūrio, kad normalūs lytiniai santykiai yra tik tarp vyrų ir moterų) savo Pride paradų ir mėnesių „šventimais“, visokiais įstatymais bei „gėjų teisių“ palaikymais, tol joks galutinis „trans“ revoliucijos sutriuškinimas nėra įmanomas.
Lygiai kaip yra melas, kad lyties tapatumą apibrėžia ne biologija, biologinės lytys neturi skirtumų, o lyčių gali būti daug, lygiai taip yra ir melas, kad homoseksualūs santykiai ir potraukiai yra tiesiog dar viena normali lytinių potraukių ir santykių rūšis. Taip, jie gali būti kam nors priimtini, žmonės gali taip jaustis netgi patenkinti ir savotiškai laimingi, gali juk ir niekam netrukdyti, tuo labiau netrukdyti sau dirbti ir mokytis. Tačiau vis vien tai yra sutrikimas, jei kam patinka labiau – iškrypimas. Pripažįstant kitaip vieną dieną neišvengiamai teks pripažinti, kad įsivaizdavimas savęs kitos lyties nei esi, irgi yra kuo normaliausias dalykas.
Kitaip tariant – bandyti paneigti tik T (ar kokių ten dar raidžių yra), nebandant paneigti „bazinių“ LGB (lesbietės, gėjai, biseksualai) visame tame bendrame LGBTQPDRST+ marazme – tas pats, kas automobiliui sulūžusiu varikliu bandyti pakeisti ratus, tikintis, kad taip jis pradės važiuoti.
Iš tikro tai reikėtų pradėti neigti net ne nuo 1969 m., o bent nuo 1968 m. – seksualinės revoliucijos. O iki to būta ir daugiau nukrypimų bei iškrypimų, į kuriuos dabar nesigilinsiu, nes jau ir taip daug prirašiau. Pabaigai atkreipsiu dėmesį į dar senesnį ir įprastesnį nukrypimą į mirties kultūrą – abortus.
Na, pas mus toks dalykas tiksliai atsirado per komunistus, o JAV šiuo atveju jis pradėjo kelią skintis vėliau, gal net kiek vėliau nei seksualinė revoliucija. Šiuo atveju amerikiečiai nesileido taip lengvai klaidinami kaip LGBT atveju ir išties aktyviai krikščioniškai priešinosi šiai baisiai praktikai.
Po šiai dienai šis klausimas yra vienas svarbiausių rinkimuose. Tik deja, ir čia santykis pasikeitė ne gyvybės, o savivalės mylėtojų naudai. Šie rinkimai parodė, kad JAV visuomenė ir šiuo atžvilgiu „išlaisvėjo“ ar tai „suliberalėjo“. Praėjusiuose rinkimuose tų, kurie už pasirinkimą, kuriuo net neleidžiama prie abortų klinikos tyliai melstis, ką jau ten apie pasirinkimų galimybes moteris informuoti, buvo maždaug tiek pat, kiek tų, kurie buvo už gyvybę. Šiuose rinkimuose abortininkų jau susidarė gerokai daugiau nei 60 proc. Nepaisant visko, JAV visuomenė juda link mirties.
Tai atsispindėjo ir balsavimuose. 10 valstijų sprendė ar sugriežtinti, ar „atpalaiduot“ reikalavimus abortams. 7 iš jų pasuko „atsipalaidavimo“ keliu.
Nepaisant to, ši kova dar nesibaigė. Tai įrodo ir naujai išleistas puikus dokumentinis filmas apie pagrindinę organizaciją, stūmusią abortų reikalavimus JAV dar nuo maždaug 100 metų atgal. Ta „abortų LGBT“ – Planned Parenthood (Planuota Tėvystė) ir jos dvasinė guru Margareta Sanger (Margaret Sanger). Filmą galite pasižiūrėti čia.
Tuo pačiu per kai kuriuos TV kanalus prasisuko negailestingas klipas, skirtas abortų palaikytojams. Klipą galima pasižiūrėti čia.
Lietuvos Šeimų Sąjūdis, kalbėdamas apie LGBT ideologiją, dažnai minėdavo bolševikus ir Leniną, net ir tokių klipų yra sukūręs. Nes jie labai susiję. Gi minėtame klipe ir filme apie abortų ideologiją dažnai ir daug matysite Hitlerį ir nacius. Nes šie labai su abortų ideologija susiję. Hitleris atvirai ne kartą žavėjosi M. Sanger idėjomis, jei neklystu, buvo ir susitikę.
Viskas anglų kalba, todėl suprasti kai kam gali būti sunku. Bet suprasti reikia. Nebūtinai žiūrint nurodytus filmus ar skaitant straipsnius. Nebūtinai angliškai ar lietuviškai. Nebūtinai protu, dar geriau – širdimi. Jei nenorime visų šitų nesąmonių, jei norime gyvenimo.
